Augintinis – atsakomybė

2018 02 18

Kokių reikalavimų privalote laikytis, jei turite augintinį? Kaip tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų, laikyti, prižiūrėti, vedžioti šunis? Kokio elgesio galite reikalauti iš augintinius laikančių asmenų? Kur kreiptis ir ką daryti, jei nukentėjote? Toliau pateikiu trumpą teisės aktų apžvalgą, kuri supažindins su šiuo metu galiojančiais teisės aktų reikalavimais šunų laikytojams. Paminėtina, jog kiekviena savivaldybė atskirai tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Šioje apžvalgoje pateiksiu Kauno miesto savivaldybės patvirtintų taisyklių reikalavimus, tačiau reikalavimai kitose savivaldybėse gana panašūs.

Mylėkime gyvūnus atsakingai. Netinkamai laikomi šunys ne tik nukenčia patys, bet gali kelti pavojų žmonių ar kitų augintinių saugumui. Augintinius prižiūrėkime laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų, tokiu būdu kurdami saugią ir jaukią aplinką. Dažnos bylos dėl turtinės ir neturtinės šunų padarytos žalos atlyginimo, administracinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymo, kas leidžia teigti, jog vis dar daroma daug pažeidimų laikant ir prižiūrint šiuos augintinius. Dėl daromų pažeidimų nukenčia visi – tiek augintinis, tiek šuns laikytojas, tiek ir aplinkiniai, todėl labai svarbu suprasti, kad augintinis – tai atsakomybė.

Viena svarbiausių nuostatų, iš kurios kildinami kiti reikalavimai gyvūnų laikytojui, įtvirtinta LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str., numato, jog gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (tam tikrais atvejais, pareiga elgtis rūpestingai gali būti suprantama ir kaip pareiga apskritai nepalikti gyvūno be žmogaus priežiūros). Taigi pastebėtina, jog vien formalus nuostatų laikymasis nėra pakankamas, o teisės aktuose nurodomi konkretūs šunų laikymo, vedžiojimo ar priežiūros reikalavimai laikytini tik minimaliais būtinais reikalavimais, tuo tarpu gyvūno laikytojas laikomas tinkamai vykdančiu savo pareigas tik tuo atveju, kai gyvūnas nekelia grėsmės aplinkiniams. Teismų praktikoje pažymima, kad rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį.

Detaliau aptartinas šuns laikymas žemės valdoje. Reikalavimai šuns laikytojui priklauso nuo to, ar jūsų žemės valda uždara ar atvira. Uždara žemės valda yra tokia, kurios teritorija aptverta tvora su vartais. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.5 punktas papildomai įtvirtina, jog laikant pavojingą šunį, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,8 m aukščio tvora.

Jei šuo laikomas atviroje žemės valdoje arba taip aptvertoje, kad gali iš jos pabėgti – šuo turi būti laikomas pririštas arba voljere. Vadovaujantis Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti, o voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys plotas turi atitikti nustatytas normas. Kai gyvūnai rišami, turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.6 punktas papildomai numato, kad atviroje savininko valdoje gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.

Šunis laikantiems daugiabutyje, aktualesni šunų vedžiojimo reikalavimai. Visų pirma, šuns savininkas privalo užtikrinti, kad šunys viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., nebūtų paliekami be priežiūros ar ten laikomi. Remianti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėmis, draudžiama išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punktą, pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose gali būti vedžiojami be antsnukio, tačiau vedami laikant už pavadėlio. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 27.3 punktas papildomai numato, kad gyvūnai, atsižvelgiant į jų veislę ar rūšį, bendrojo naudojimo patalpose vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir su antsnukiu ar be jo. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrint, kad gyvūnas nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Kaip jau minėta, vien formalus reikalavimų laikymasis nėra pakankamas. Net ir vedant su pavadėliu, šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.

Atskirai paminėtini koviniai ir pavojingi šunys, nors šiuo metu pasigirsta nemažai svarstymų dėl galimo šių teisinių nuostatų neefektyvumo ir keitimo.  Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą,  Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis, privalo turėti savivaldybės, kurioje asmenys nuolat gyvena, išduotus leidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama. Šis draudimas netaikomas asmenims, laikantiems kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus pagal Savivaldybės administracijos iki 2013 m. liepos 1 d. išduotus leidimus.

Gyvūnų laikymo reikalavimų, įtvirtintų galiojančiuose teisės aktuose,  pažeidimas gali užtraukti civilinę, administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. Už šioje apžvalgoje aptartų gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir paskirta keturis šimtus eurų siekianti bauda, o už pakartotinius pažeidimus septynis šimtus eurų siekianti bauda, taip pat gali būti taikomas gyvūno konfiskavimas. Jei dėl pažeidimo bus sutrikdyta žmogaus sveikata, gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Taip pat, teisės aktai numato, kad gyvūno savininkas atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala, todėl gali kilti ir civilinė atsakomybė dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR civilinis kodeksas įtvirtina naminių gyvūnų savininkų atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip nurodoma ir teismų praktikoje, toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji vis dėlto atsirado.

Pastebėję pažeidimus ar nukentėję galite kreiptis į savivaldybę ar policiją. Ši apžvalga yra bendro pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinė konsultacija, galiojantys teisės aktai gali būti pakeisti ar konkrečios situacijos atveju vertintini skirtingai, todėl visais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su advokatu.

Share
Call Now ButtonSkambinti
Translate »