Santuokos nutraukimas

Santuokos nutraukimas nėra malonus ir dažnai sukelia daug klausimų bei nesutarimų tarp sutuoktinių, net ir tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru sutuoktinių sutarimu, o dėl netinkamo dokumentų parengimo galite nukentėti. Mūsų advokatų kontora padės kilusius sunkumus įveikti lengviau bei profesionaliai parengs reikiamus dokumentus. Gyvo pokalbio metu išklausysime, patarsime, padėsime rasti kompromisą, esant poreikiui tarpininkausime santykiuose su sutuoktiniu, atstovausime teisme. Galimas ir nuotolinis dokumentų parengimas.

Santuoka gali būti nutraukiama:

1.    Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu;

2.    Vieno sutuoktinio prašymu;

3.    Dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės.

Santuokos nutraukimas galimas ir rekomenduotinas bendru sutuoktinių sutikimu. Tokiu atveju advokatų kontoros rengiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pasirašo abu sutuoktiniai. Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu yra greitas, pigesnis ir emociškai paprastesnis santuokos nutraukimo būdas. Santuoka šiuo atveju nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Rengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių svarbu tinkamai ir tiksliai aptarti santuokos nutraukimo sąlygas, kad ateityje nekiltų naujų nesutarimų, o taip pat ir kad santuokos nutraukimo procesas vyktų sklandžiai.

Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu dokumentų parengimo kaina nuo 150 Eur.

Nepavykus susitarti ar dėl kitų priežasčių, santuokos nutraukimas galimas vienam iš sutuoktinių reiškiant ieškinį teisme. Šiuo atveju į advokatų kontorą užtenka kreiptis vienam sutuoktiniui ir advokatų kontora padės Jums rasti tinkamiausią sprendimą.

Ieškinio parengimo kaina nuo 200 Eur. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo atveju, teismui priėmus sprendimą, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos laimėjusiai šaliai iš bylą pralaimėjusios šalies.

Šiek tiek teismo išaiškinimų: ,,Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).“

Santuokos nutraukimo metu taip pat išsprendžiami klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Taip pat išsprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vaikui teikimo. Paminėtini keli teismų išaiškinimai ir šiuo klausimu: ,,Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (LAT 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006).“

Teisinius sunkumus kartu įveikime lengviau. Ši apžvalga yra bendro pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Galiojantys teisės aktai gali būti pakeisti ar individualios situacijos atveju vertintini skirtingai, todėl visais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su advokatu. Dėl konsultacijos mūsų kontoroje maloniai prašome kreiptis nurodytais kontaktais, el. paštu info@masaitiene.lt arba tel. +37067684813.

Share
Call Now ButtonSkambinti
Translate »